UA-72380681-1

Žemaičių Naumiestis – miestelis Šilutės rajone, šalia kelio 165 Šilalė–Šilutė, prie Šusties upės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos: Žemaičių Naumiesčio-Dariaus ir Girėno bei Žemaičių Naumiesčio-Klaipėdos.

Stovi medinė Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1782 m.), Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia, yra Žemaičių Naumiesčio vidurinė mokykla, Šilutės žemės ūkio mokyklos skyrius, mokykla-darželis, etnokultūros centras, paštas. Pro miestelį teka Šustis, Šelmuo ir Lendra.

 

Pavadinimo kilmė

 

Sudėtinis vietovardis atsirado vėliau, o ilgą laiką vadinosi tiesiog Naumiesčiu. Dar 1925 m. minimas Naumiesčio valsčius („Lietuvos apgyvendintos vietovės“). Naumiestis – tai žodis, sudarytas iš dviejų sandų: būdvardžio naujas ir daiktavardžio miestas.

XX a. 1-ojoje pusėje Naumiestis buvo valsčiaus centras ir vadintas Tauragės Naumiesčiu. XX a. 4–ajame dešimtmetyje miestelį imta vadinti Žemaičių Naumiesčiu, pabrėžiant jo padėtį Žemaitijoje (panašiai kaip ir Žemaičių Kalvarija).

Caro laikais, 1881–1918 m. oficialiai vadintas Aleksandrovsku.

 

Istorija

 

XVI a. Naumiestis ir jo apylinkės tapo Lietuvos–Lenkijos karalių valstybiniu dvaru. Miestelis minimas 1600 m., valsčius – 1650 m. 1750 m. Naujasis Miestas (lenk. Nowe Miasto) gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. 1779 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis miestelį, priklausiusį Žemaitijos seniūnijai, penkiasdešimčiai metų išnuomojo Žemaičių taurininkui Mykolui Rionikeriui, kurio fundacijos dėka pastatyta dabartinė šventojo Arkangelo Mykolo bažnyčia katalikams. 1792 m. balandžio 12 d. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises (gyvenvietė tapo miestu) ir herbą.

1795 m., po trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, Naumiesčio karališkasis dvaras, kaip ir didžioji dalis LDK, atiteko carinei Rusijai. 1816 m. pastatyta sinagoga žydų bendruomenei, 1842 m. – bažnyčia evangelikams liuteronams.

1881 m. Rusijos valdžia miesteliui suteikė Aleksandrovsk pavadinimą. Po 1863–1864 m. sukilimo, uždraudus lietuvišką spaudą, miestelis tapo svarbiu draudžiamos literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo vienas iš svarbiausių knygnešių kelių.

1910–1914 m. evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“. Po 1904 m., atgavus lietuvišką spaudą, tai buvo vienintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje. 1913 m. Fridrikas Megnius paruošė ir lietuvių kalba išleido elementorių „Raktelis“.

Tarpukaryje tarp miestelio ir Šilutės kursavo krovininis autobusas, gabenęs keleivius ir bagažą į siauruką Šilutė-Kulėšai. 1937 m. įkurta biblioteka. 1958 m. gegužės 15 d. tapo miesto tipo gyvenviete. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centras, veikė profesinė technikos mokykla (rengė traktorininkus, gyvulininkystės fermų darbininkus, sodininkus ir daržininkus), mokykloje įkurtas visuomeninis muziejus.

1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 70 Vyriausybė nutarė pakeisti Žemaičių Naumiesčio miesto statusą ir vadinti šią gyvenamąją vietovę Žemaičių Naumiesčio miesteliu. 1998 m. patvirtintas naujasis Žemaičių Naumiesčio herbas.